Negaliu patikėti, kas vyksta. Tikrai net negalėjau nutuokti, kad taip gali nutikti. Tokia sumauta situacija. Ir viskas per merginą! Suknistą merginą!
Rašau visą tai telefonu, pasislėpęs prakeiktoj vonioj ir tikėdamasis, kad kas nors tai perskaitys ir ateis man padėti, ištrauks mane iš čia arba, blogiausiu atveju, pasirūpins, kad daugiau tai nepasikartotų.
Pradėsiu nuo pradžių.
Buvo įprastas antradienio rytas. Pabudau apie dešimtą (dirbu naktinėje pamainoje, taigi keltis dešimtą yra normalu) ir pamačiau žinutę nuo merginos, su kuria mus praeitą vakarą suvedė Tinder’is. Ji buvo labai seksuali, be to, ji buvo įsikėlusi savo tikras ir natūralias nuotraukas, be jokių filtrų, kurie bet kurią paverčia gražuole. Pradėjome susirašinėti ir atrodė, kad mes tiesiog sutverti vienas kitam. Ji buvo paprasta, linksma ir tikrai nebijanti parodyti savo…jausmingos pusės. Savo profilyje ji buvo nurodžiusi, kad mėgsta rašyti, ir tikrai, ji puikiai valdė žodžius.
Vakare buvau darbe, o mes vis dar siuntinėjome vienas kitam žinutes ir kažkaip kalba pasisuko link to, kaip būtų beprotiška, jei šiandien nuspręsčiau baigti darbą anksčiau ir atvažiuočiau pas ją. Buvo smagu su ja kalbėti hipotetiškai, bet galiausiai su visais seksualiniais intarpais ji mane tikrai sudomino, be to turėjau laisvų dienų, kurias reikia išnaudoti. Taigi, paklausiau jos, ar ji rimtai kalba apie mano atvažiavimą pas ją. Ji atrašė:
„Tadai, ar aš panaši į merginą, kuri tik kalba? Kelintą tavęs laukti?“
Atrašiau jai:
„Gerai, Laura, baigsiu darbą per maždaug valandą. Atsiųsk savo adresą.“
Štai ir viskas. Bendradarbiams pasakiau (kikendamas sau viduje), kad jaučiuosi prastai, tartum kibtų kokia liga, išvažiavau iš darbo, namie greitai palindau po dušu ir išvažiavau pas ją.
Kai buvau prie jos durų, turiu pripažinti, labai nervinausi. Dar niekada anksčiau nebuvau taip pasielgęs. Mesti darbą tam, kad sugulčiau su mergina, kurią pažinojau mažiau nei 24 valandas?! Kur aš čia įsivėliau?! Bet kai ji atidarė duris ir pamačiau jos akis, visos dvejonės išgaravo. Ji buvo labai graži. Ilgi, išsitaršę raudoni plaukai, mieli Batman’o marškinėliai – ji atrodė taip, lyg ką tik pakilo iš lovos. Ir aš norėjau, kad būčiau buvęs toje lovoje kartu su ja.
Jos namai buvo labai dideli. Ji turi tiek daug kambarių, vien koridoriuje buvo berods šešios durys. Tai buvo senesnės statybos namas ir jame dar buvo išlikę originalūs medžio raižiniai. Jos namai buvo tamsūs, bet jautėsi, lyg jie turėtų savo asmenybę.
Šiek tiek laiko praleidome bendraudami ant sofos svetainėje, taip šiek tiek daugiau pažindami vienas kitą. Jaučiausi su ja taip gerai, tarsi būtume pažįstami metų metus. Buvo nuostabu. Nusprendėme pažiūrėti filmą, bet aš nebegalėjau susilaikyti ir per pirmąsias penkias filmo minutes aš žengiau pirmąjį žingsnį. Buvo taip gera ją bučiuoti.
Neilgai trukus persikėlėme į miegamąjį. Buvo nerealu. Ši mergina buvo neįtikėtina.
“Tuoj grįšiu, tik nueisiu į vonią.“ Pasakė ji, palinkdama virš manęs ir pabučiuodama į kaktą.
Apsiverčiau ant nugaros, jaučiausi tikrai puikiai. Tikrai nesitikėjau, kad ši diena baigsis šitaip. Aš vis dar mintyse kartojau visus dienos įvykius, kol staiga supratau, kad praėjo jau nemažai laiko, kai Laura išėjo į vonią. Atsikėliau ir nuėjau jos patikrinti.
Jos vonios durys buvo koridoriaus gale. Mačiau, kad ten dega šviesa.
“Laura? Ar viskas gerai?”
Nieko. Pabeldžiau į duris. Jokio atsakymo. Stumtelėjau rankeną. Durys buvo neužrakintos.
“Laura, tu tvarkoj?” Atidariau duris ir pamačiau, kad vonioje nieko nėra. “Kas per velnias? Lau-” šviesa išsijungė. Tapo aklinai tamsu. Koridoriuje visos durys, išskyrus miegamojo, buvo uždarytos, o arčiausias langas buvo kitame buto gale. Grįžau į miegamąjį, galvodamas, kad gal ji bus ten.
Jos ten nebuvo. Akimirkai prisėdau ant lovos, bandydamas suvokti, kas čia vyksta.
Suvibravo mano telefonas. Pakėliau jį.
Jūs gavote žinutę nuo Lauros.
Atidariau žinutę.
“Labas Tadai, vis dar smagu?”
“Kur tu? Ar čia kažkoks tavo žaidimas?”
“O taip, tai tikrai žaidimas…”
“Eik velniop.” Apsirengiau ir nuėjau link buto durų. Bandžiau atidaryti jas, bet jos buvo užrakintos. Mano telefonas suvibravo.
Jūs gavote žinutę nuo Lauros.
Atidariau ją.
“Tikrai nebus taip lengva ištrūkti iš čia.”
“Ką po velniais čia išdarinėji? Kur tu?! Visai nejuokinga.”
“Tikrai? O aš manau tai visai linksma.“
„Rimtai, Laura. Baik žaisti.“
„Tai tu nusprendei ateiti į svetimus namus šįvakar, Tadai. Ne aš.“
“Ką? Nori pasakyti padariau kažką blogo norėdamas susitikti su tavimi?“
„Tai tu man pasakyk.“
Negalėjau patikėti tuo, ką skaičiau. Ji čia rimtai?! Mano visas kūnas pradėjo drebėti. Drebėjau ir iš baimės ir iš pykčio. Vos begalėjau nulaikyti telefoną rankoje, kad jai atsakyčiau.
“Nustok būti tokia paslaptinga ir pasakyk, kas čia po velniais vyksta!“
“Gerai, Tadai. Tu nusprendei ateiti į mano namus šį vakarą. O dabar tavęs laukia pasekmės dėl tokio sprendimo.“
Išgirdau keistą garsą man iš kairės, sklindantį iš miegamojo. Nuskubėjau į koridoriaus galą, įbėgau į vonios kambarį, užtrenkiau ir užrakinau duris.
Ir štai kur dabar esu. Tamsiame vonios kambaryje drebu pasislėpęs vonioje. Kaip paskutinis idiotas. Garsas dingo, bet man per daug baisu išeiti iš šio kambario. Šūdas, baterijoj liko tik 2%. Neįsivaizduoju, ką man daryti.
Ir viskas tik dėl prakeiktos merginos