Negaliu pakęsti kai atsikeliu nakti, nes noriu į tualetą ir man grįžus į lovą jinai būna kažkieno sujaukta. Ypač turint omeny jog aš gyvenu vienas.
Bet aš galiu tai paaiškinti.
Turbūt atsikeliant nespastebėjau kaip nusviedžiau nuo savęs kaldras į šonus ir pats sujaukiau lovą. Taip, ko gero taip ir buvo.
Taigi aš pakeliu kaldrą nuo grindų ir vėl į ją įsisuku.
Ignoruoti jos neįprastą šilumą buvo šiek tiek sunkiau, bet ir tai gali būt paaiškinama.
Ne, visai nėra jokio pagrindo manyti kad kažkas kitas naudojos mano antklode kol aš buvau tualete.
Kam man dabar galvot apie nebūtus dalykus, vis tiek man tai nepadės užmigti, greičiau atvirkščiai.
Nes šią nakti ir taip kambary pilną garsų, kurie žinoma yra visiškai logiški. Jeigu pradėsiu analizuoti kiekvieną keistą garsą kambary išprotėsiu ir kam to reikia.
Juk yra pilna garsų, kurie primena žmogaus kvėpavimą.
Galbūt šiuo metu ir negalėčiau pateikti pavyzdžių, bet na esu tikras pas jus namie irgi kartais atrodo lyg kažkas kvėpuotu. Ir aš neleidžiu garsams manęs blaškyti nakti, ne tiktrai ne.
Jeigu leisčiau, tylus urzgimas kitapus kambario mane išvarytų iš proto.
Na, o juk visai nėra prasmės tam išblaškyti mano miegą.
Viskas ryte atrodo kitaip. Mano kambarys skaniai gaiviai kvepia ir šaltas oras bei blyški saulės šviesa mane žadina. Tai man primena jog nuotaika gali keistis, bet faktai išlieka faktais.
Faktas tai jog gličios lipšnios seilės ant mano žando atsirado tikrai ne nuo kažkieno šlykštaus liežuvio.
Tai visiškai neįtikėtina.
Nėra jokių šansų jog veidrodyje pamatysiu kažką už mano nugaros stebintį mano kiekvieną judesį.
Na, bet aš vis tiek stengiuos nesižvalgyti, dėl visa ko.
Per kelias minutes nusiprausiu duše, nenutuokiu kur per tą laiką dingo mano marškinėliai, esu tikras kad juos palikau ant žemės prie dušo, bet kam dabar panikuoti dėl dalykų, kurių negaliu kontroliuoti.
Po to vis tiek reikia grįžt prie darbų ir tęst ką darei. Aš geriau tiesiog praleisiu dalį, kai reikia panikuoti.
Nors tiesa turiu prisipažinti, jog gerokai sunkiau paaiškinti kaip tie patys marškinėliai atsirado ant mano lovos tvarkingai sulankstyti man grįžus nakti.
Na bet kai kurių dalykų tiesiog negali pakeisti.
Kaip tarkim garsų nakti.
Arba keisto kvapo, kurio anksčiau niekad nebuvo namuose.
Nekreipk dėmesio į kvapus.
Nekreipk dėmesio į garsus.
Išjunk šviesas.
Visi taip daro..
Aš tai taip aiškinu.
Tai logiška, aš galiu viską paaiškinti.
Arba bent jau beveik viską.
Arba kartais ir negaliu.
Bet ši naktis ne tokia kaip visos.
Mano pilvas kažkoks keistas. Kažkas ne taip. Pažvelgiu po savo marškinėliais ir sustingstu.
Kažkas iškando nemažą gabalą nuo mano šono. Tai didelis kasnis, bet každokėl aš jaučiu tik šiurpuliukus sumišusius su svaiginančiu karščiu.
Sunku tai paaiškinti. Ar kitas žmogus tai padarė?
Ne, atsakau sau pačiam savo galvoje. “Geriau įsižiūrėk į kandimo žymę. Žmonės neturi tokių didelių ilčių”.
Nakties oras šaltas. Ant lango formuojasi šalna. Negaliu paaiškinti iš kur ant lango atsirado rankų žymės ir tuo labiau kodėl ta ranka turi tik tris pirštus.