Ši istorija įvyko prieš daugiau nei 20 metų. Aš buvau ne pačioje geriausioje situacijoje finansiškai ir desperatiškai ieškojau naujo darbo. Laikrasčiuose peržvelgęs bent keliasdešimt skelbimų iš kurių daugumai mano nebaigtas vidurinis išsilavinimas buvo kiek per prastas beliko keli variantai. Vienas iš jų darbas atrakcionų parke. Labai nustebau, kad už jokio išsilavinimo nereikalaujantį darbą buvo mokamas ne minimalus atlyginimas, bet solidi, kiek aukštesnė nei vidutinė alga. Visai netrukus paskambinau. Atsiliepė iš balso panašu vidutinio amžiaus vyras.
“Klausau?”
“Sveiki, aš skambinu dėl atrakcionų parko prižiūrėtojo darbo…”
Dar nebaigus sakinio, vyras pertraukė mane. Ir kiek malonesniu balsu tarė:
„Aaaa taip taip, visai pamiršau, kad įdėjau skelbimą, ateik rytoj dvyliktą valandą, aš tave supažindinsiu su darbo instrukcijomis.”
Praktiškai pokalbis tuo ir užsibaigė. Aš tikėjaus interviu ar kažko panašaus, bet jiems matyt skubiai reikėjo darbuotojų.
Sekančią dieną aš atvažiavau likus bent 20 minučių iki 12, atrakcionų parkas nuo manes buvo puse valandos važiavimo mašina atstumu, gretimame miestelyje. Kadangi man liepė palaukti lauke aš turėjau laiko apsižvalgyti. Kol kas nebuvo itin daug lankytojų tik kelios mamos su savo atžalom. Kita vertus, nors lankytojų nebuvo daug man iš karto į akis krito tai, kad atrakcionų parkas nestokojo darbuotojų. Pastarųjų buvo daugiau negu lankytojų ir tai atrodė keistai. Darbuotojai vilkėjo tamsiai mėlynus kombinezonus ir ženkliukus su vardais ant krūtinės. Pagalvojau, kad netrukus tokį vilkėsiu ir aš.
Mano darbdavys supažindino mane su parko taisyklėmis, kurios pasirodė šiek tiek keistos, bet ne tokios keistos, kad aš atsisakyčiau dosnios algos galimybės:
1. Niekada nelipk į atrakcionus vienas.
2. Bet kuriuo metu privalu, kad būtum matomas bent vieno kito darbuotojo.
3. Jokiu būdu neleisk klientams lipti į atrakcionus po darbo valandų, ypač temstant.
4. Būtinai pranešk apie visus neįprastus nutikimus vadovybei.
Ir man davė pasirašyti popierių, kuris neleido atskleisti jokių įvykių, kuriuos pastebėsiu atrakcionų parke.
Pasijutau lyg dirbčiau slaptoje karinėje bazėje. Bet nusprendžiau, kad tai ko gero tik perdėtas atsargumas apsisaugoti nuo žiniasklaidos incident atveju. O ir taisyklės neatrodė neįgyvendinamos todėl su viskuo sutikau. Turbūt prisidėjo ir tai kad mintyse jau skaičiavau kiek pavyks susitaupyti per ateinančius mėnesius ir kur galėsiu išleisti pinigus.
Mano pirma užduotis buvo prižiūrėti amerikietiškus kalnelius. Kadangi aš buvau naujas, mane paskyrė dirbti kartu su patyrusiu darbuotoju. Jo vardas buvo Nerijus. Nerijus buvo senyvo amžiaus ir atrakcionų parke dirbo seniai, jo veide buvo daug raukšlių. Pirmas dalykas, kurį jis man patarė buvo:
“Nebūk kvailas ir laikykis taisyklių, jei laikysies taisyklių viskas bus gerai ir puikiai pritapsi, ypač pirmos dvi taisyklės yra būtinos. Jokiu būdu nepasilik vienas, parke yra daug darbuotojų ir tai neturėtų būti sunku, kol kas tu dirbi su manimi, bet vėliau gausi prižiūrėti atskirą atrakcioną.” Jo balse buvo girdėti nuoširdus susirūpinimas. Kad ir kaip bebūtų, jisai nejuokavo. Neatrodo, kad jis būtų tokio tipo žmogus. Tiesą sakant, visi darbuotojai atrodė rimtais gal net kiek rūškanais veidais, kas labai nesiderino su linksma atrakcionų parko aplinka.
Pirma diena praėjo be jokių nutikimų ir aš grįžau namo džiaugdamasis pagaliau suradęs pelningą darbą.
Kitą dieną vėl atėjau į darbą. Man buvo paskirta vakarinė pamaina, todėl pradėjau dirbti nuo trečios valandos. Vos tik atėjus į darbą pastebėjau, kad parke buvo pilna žmonių ir kilęs samyšis. Nerijus man paaiškino kad taip dažnai nutinka, nes į parką dažnai atvažiuoja autobusai pilni vaikų iš tolimesnių Lietuvos miestų. Pasirodo taip dažnai nutinka, vienas iš mokyklos autobusų jau turėjo grįžti atgal, bet niekas negalėjo surasti vieno trūkstamo vaiko. Mokytojai plėšėsi plaukus iš galvų, nes buvo atsakingi už vaikus.
Galiausiai vienas iš darbuotojų rado vaiką, bet jis buvo ten kur niekas nesitikėjo jo rasti arba bent jau jokiam mokytojui nebūtų kilusi idėja ten ieškoti. Atrakcionų parke jau kurį laiką buvo taisomas atrakcionas vadinamas velnio ratas. Tai yra milžiniškas rato formos atrakcionas su daug nedideliu kabinų į kurias įleidžiami pramogautojai. Velnio ratas neturėjo dirbti dar bent keletą savaičių ir buvo laikinai atjungtas nuo elektros. Spėkit kur buvo rastas vaikas. Jis sėdėjo kabinoje pačiame velnio rato viršuje. Pasak darbuotojų, jis rastas visas sustiręs, dar bent pusvalandis ir jis galimai būtų mirtinai sušalęs. Tačiau kas buvo dar keisčiau. Vaikas niekaip negalėjo pasakyti kaip jis atsidūrė viršuje milžiniško atrakciono. Atrakcionų parkas buvo pilnas žmonių ir niekas nepastebėjo, kad velnio ratas būtų pradėjęs veikti, vadinasi jis niekaip negalėjo užkilti iki viršaus. Iki šiol neaišku kaip jis ten atsidūrė. Pasak vaiko, jis tik norėjo iš arčiau apžiūrėti atrakcioną ir kai mokytojai nematė trumpam nubėgo jų pažiūrėti ir tada jis prisimena tik kaip jį sušalusį nukėlinėja vienas iš darbuotojų.
Po šito įvykio apie savaitę neįvyko nieko ypatingo, aš šiek tiek apsipratau su darbu ir išmokau operuoti amerikietiškus kalnelius. Maždaug po dar dviejų savaičių aš jau galėjau dirbti vienas ir man pasiūlė nuo kito mėnesio pakelti atlyginimą, bet aš atsisakiau. Tuojau paaiškinsiu kodėl. Man paskirtos dirti tik vakarinės pamanios, kai būna daugiausia žmonių. Kita vertus, po darbo valandų, atrakcionų parkas ištuštėja ir jame lieka tik parką uždarantys darbuotojai. Tarp jų ir aš. Mes turime sužiūrėti ir išjungti visus atrakcionus, o tada patikrinti ar nėra užsilikusių žmonių ir jeigu viskas tvarkoj užrakinti atrakcionų parką. Nakti jame nieko nebūna, parkas turi judėjimo daviklius ir įsijungus signalizacijai jo apžiūrėti atvyksta apsaugos tarnybos. Žinau, tai skamba keistais, kad milžiniškas atrakcionų parkas nakti paliekamas visiškai tuščias. Dabar manau žinau kodėl taip yra. Niekas nenori pasilikti parke nakti.
Nerijus man papasakojo, kad anksčiau jam tik pradėjus dirbti atrakcionų parką saugodavo naktiniai sargai. Paprastai tai būdavo nepageidautinos reputacijos lengvi girtuoklėliai, kuriems valstybė surasdavo darbą. Bet po to kai naktiniai sargai vienas po kito pradėjo dingti buvo atsisakyta šios darbo vietos. Galbūt jums idomu kodėl apie tai nėra jokios informacijos, bet prisiminkite, kad tai įvyko daugiau nei prieš 20 metų, Lietuva dar buvo tik neseniai atgavus nepriklausomybės ir žmonių dingimas nebuvo toks jau retas reiškinys. Be to daug kas manė, kad naktiniai sargai tiesiog prisigerdavo ir kažkur dingdavo. Nepaisant to, niekas jų daugiau nematė. Buvo užfiksuoti bent penki tokie atvejai.
Grįžkim prie to kodėl aš atsisakiau padidintos algos. Man pasiūlė naują algą su sąlyga, kad aš pasiliksiu kiek ilgiau negu kiti darbuotojai ir papatruliuosiu aplink atrakcionų parką, nes nakti kartais į jį bando patekti jaunuoliai ir kartais niekada negrįžtą. Tiesa, vadovybė man neužsiminė apie jaunuolius bandančius patekti, jie tiesiog paprašė, kad papatruliuočiau bent vieną valandą po uždarymo aplink parką. Apie ateinančius jaunuolius, arba tiksliau poreles man pasakė Nerijus, jis taip pat paminėjo, kad dažnai jos negrįžta ir nors niekas negali įrodyti, kad jos dingsta būtent atrakcionų parke, beveik niekas tuo neabejoja. Matyt vadovybė nori žmogaus, kuris nakti atbaidytų nekviestus svečius ir tai šiek tiek sumažintų jų dingimų skaičių, nes apie tai sklindantys gandai nepadeda atrakcionų verslui. Bet aš nenoriu būti tas kvailys, kuris sutiks su šiuo darbu.
Tiesa, turiu pripažinti, kad pirmas dvi savaites čia dirbau be jokių nesklandumų ir džiaugiausi mano manymu lengvu darbu. Tačiau su laiku aš pradėjau pastebėti vis daugiau keistų dalykų. Visų pirma, kai dirbu vienas ir nėra klientų man dažnai atrodo kad kažkas man stovi už nugaros ir siekia paliesti mano mano ausį, bet kai pajuntu lengvą prisilietimą ir atsisuku nieko nėra. Galbūt man tik prasidėjo paranoja nuo visų istorijų kurias papasakojo Nerijus, bet nuo šiol aš stengiuos kuo rečiau likti vienas ir jeigu artimiausias darbuotojas yra gan toli stengiuos, kad netoliese visada būtų bent koks klientas.
Žinoma, visa tai ką pasakoju nemalonu ir man ne įtin smagu prisiminti, bet baisiausias įvykis įvyko, man jau pripratus prie visų keistų sąlygų ir taisyklių atrakcionų parke. Jau buvo praėje metai nuo to laiko, kai aš pradėjau dirbti ir aš spėjau prisižiūrėti daug keistų atvejų, iš darbo neišėjau turbūt tik dėl ženkliai pakelto atlyginimo, kuris ir taip buvo visai neblogas. Matyt kad ir koks bebūtų atrakcionų parkas, jis pritraukė daug klientų ir vertino savo darbuotojus, to negali paneigti. Bet grįžkim prie temos. Per šį laiką atėjo nemažai naujų darbuotojų, galiausiai vadovybė pradėjo manimi labiau pasitikėti ir vienas iš naujų darbuotojų buvo paskirtas pirmą savaitę dirbti su manimi. Panašiai kaip aš buvau paskirtas dirbti su Nerijumi, kai tik įsidarbinau. Jo vardas buvo Tomas, jaunas vaikinukas ka tik pabaigęs mokyklą. Atsimenu kai tik jį pamačiau, pagalvojau, kad jis per protingas šiai vietai ir turėtų tęsti mokslus, bet jis teigė noris pirma susitaupyti pinigų ir truputi pakeliauti, nes iki tol nebuvo matęs nei vienos užsienio šalies. Atrakcionų parkas niekada nešykštėjo algoms todėl tai pasirodė geriausias variantas. Negalėjau ginčytis su jo logika. Aš jam papasakojau viską, ką man pasakė Nerijus mano pirmą darbo dieną. Tuomet keletą valandų mes įsodinėjom klientus į amerikietiškus kalnelius ir prižiūrėjom kad jie taisyklingai prisisegtų. Žinoma vienas idiotas atėjo kiek išgėręs ir nepaisant jo tragiškos būklės Tomas jį įsodino. Man neliko nieko kitko kaip tik padėti jam prisisegti ir kuo greičio pravežti kalneliais. Pagalvojau jeigu jis apsivems aš dėl to nebūsiu kaltas. Tomas tuo metu nuėjo parukyti už netoliese stovėjusios skydynės, kad jo nematytų klientai. Tuomet mano didžiausia baimė pasitvirtino. Aš žinojau, kad liksiu už tai atsakingas, nes Tomui buvo dar tik pirma darbo diena. Girtuokliui nusileidus, jis neapsivėmė, bet kai visi išlipo mano nosį užplūdo nemalonus šlapimo kvapas. Pasirodo jis sugebėjo prišlapinti į atrakcioną ir žinoma man reikėjo viską išvalyti. Tuomet man bevalanat šlapimą su skuduru prisiminiau, kad Tomas jau kurį laiką negrįžo. Dėl incidento, kurį laiką teko sustabdyti amerikietiškus kalnelius todėl galėjau trumpam palikti postą. Nuėjau patikrinti už skydynės kur paskutinį kartą mačiau vaikiną. Iš pirmo žvilgsnio už skydynės nieko nebuvo ir pagalvojau, kad Tomas turbūt nuėjo į netoliese esantį darbuotojų tualetą, bet tada jį pamačiau prie atrakcionų parką supančios tvoros. Jis žiūrėjo į miško pusę. Aš jį pašaukiau, bet jis į tai nekreipė dėmesio. Atsimenu pagalvojau, kad jis nerado tualeto ir šlapinasi ant tvoros, bet tuomet pastebėjau, kad jo kūnas visiškai nejuda. Ir geriau įsižiūrėjus buvo aišku, kad jis nestovėjo, o rėmėsi į tvorą. Aš iš lėto priėjau arčiau ir net neprisiartinęs galėjau pasakyti, kad jam buvo išnarintos abi rankos. Jos keistai kabėjo išsuktos iš pečių sąnario į kitą pusę. Aš vos nesusivėmiau. Tuomet skubiai pašaukiau kitus darbuotojus. Aplink kūną pradėjo rinktis krūva žmonių, kuriuos greitai nuvyjo kiti darbuotojai. Tomui buvo išpjautas liežuvis, jo veidas perkreiptas iš skausmo, rankos matomai su nežmoniška jėga išnarintos, nes kaulų gabaliukai buvo rasti dar keli metrai nuo jo kūno.
Žinoma, kita dieną aš mečiau savo darbą. Kad ir kiek man bemokėtų joks darbas nevertas rizikuoti savo gyvybe. Nežinau kas tai padarė, bet nebuvo rasta nieko kas paaiškintų kaip tai galėjo nutikti. Jeigu tok įvykis atsitiktų dabar visi apie tai kalbėtų, bet tuomet niekas neturėjo interneto ir žiniasklaida nenorėjo viešinti kraupių detalių. Atrakcionų parkas, kuriame aš dirbau jau seniai uždarytas ir aš manau žinau kodėl.