Šitą filmą man rekomendavo mano geriausias draugas. Tomas visada mėgo išskirtinius dalykus. Aš žinojau, kad jeigu tai ateina iš Tomo, vadinasi pamatysiu kaką ko dar neesu matęs ir buvau visiškai teisus. Tomas su kalta šypsena man įteikė kiek subraižytą DVD diską. Kas čia? paklausiau. Pamatysi, tau patiks tarė Tomas, jo balsas kiek drebėjo. 2019 metais gauti filmą DVD formatu man priminė senus laikus. Mano kompiuteris net neturėjo tam skirto skaitytuvo. Bet aš žinojau, kad kad galiu isitraukti seną laptopą.
Grįžęs ištraukiau diską iš dėklo. Ant jo nebuvo nieko užrašyta. Jokio brando pavadinimo, tik juodas visiškai tuščias paviršius. Keista pagalvojau. Bet per daug nesukau galvos ir įkišau diską į seną DVD skaitytuvą. Netrukus kompiuteris pradėjo ūžti po ilgos pertraukos nenaudojimo pagaliau gavęs kažkokią užduotį. Kompiuteris sėkmingai nuskaitė laikmeną ir man iššoko beveik tuščias aplankas. Jame buvo vienintelis video failas ant kurio ir paspaudžiau. Netrukus atsidarė windows media player’is ir ekranas užtemo. Filmas prasidėjo be jokios įžangos. Nenurodytas pavadinimas ar prodiusuojanti kompanija, jokie aktoriai. Po trumpos tamsos iš karto sekė pirma scena.
Tai buvo nuolatos judanti vaizdo medžiaga. Pagalvojau tai turbūt koks megėjiškas filmas. Veiksmas vyko tamsoje todėl iš pradžių sunkiai suvokiau ką matau ekrane. Bet netrukus pastebėjau mėnulio šviesoje išryškėjusias medžių šakas. Jis eina į mišką, oooookay…. šakos spragsėjo po kojomis ir žingsniai tik dažnėjo. Netrukus ėjimas pavirto į sprintą. Nors ir nemačiau kas bėga, bet man buvo įžvelgiama, kad jis rankose laiko kažkokį paketą. Iš kvėpavimo pastebėjau, kad bėgantis asmuo jau pradėjo dūsti nuo fizinio išsekimo. Iš paskos pasigirdo vis artėjantys žingsniai ir staiga vaizdas apvirto. Pro tankias šakas mačiau dangų. Tada visą vaizdą užstojo kitas reginys. Tamsus šešėlis užstojo vaizdą. Sunkiai galėjau įžvelgti jo formą tačiau šis žaibišku judesiu kirto gulinčiam vyrui. Visą ekraną padengė kraujas ir šešėlis pakilo. Kurį laiką visas vaizdas tebuvo krauju suteptas ekranas, tačiau šis darėsi vis blausesnis kol visai užtemo.
Prasidėjo nauja scena, tiksliau ši buvo tąsa praeitos scenos tik dabar buvo diena. Mes vis dar radomes miške, tačiau saulė švietė aukštai pro tuos pačius medžius ir atrodo šį kartą miškas pakeitė metų laiką, nes vietoje tuščių šakų dabar jas dengė sniego sluoksnis. Vaizdas pakrypo į žemę ir atskleidė negyvo vyro kūną. Jo kaukuolė buvo įdubusi ir visiškai suknežinta. Kūnas matomai jau kurį laiką gulėjo ir pasidavė įrimui. Sprendžiant iš alsuojančio balso dabar vaizdas buvo iš moters perspektyvos. Jinai iš negyvo vyro rankų traukė purviną metalinę dėžutę.
Moteris pradėjo eiti tolyn nuo kūno. Kas minutę jos žingsniai greitėjo. Netrukus fone pasigirdo tolimas aidas. Kažkokio nepažįstamo gyvūno riksmas ir moteris paspartino žingsnius. Prieš ją rikiavosi eilės medžių ir sunku pasakyti kas buvo jos tikslas.
Aš pamėginau sustabdyti įrašą, tačiau kad ir kiek spaudinėčiau pelės mygtuką ekranas nereagavo. Negana to, ant filmo nebuvo nurodytas laikas. Ten kur paprastai rodo koks filmo laikas tebuvo du brukšniai. Keista pagalvojau. Bet nusprendžiau žiūrėti toliau. Jeigu tai filmas jis atrodo be galo tikroviškas masčiau. Vyro kūnas, kraujas. Viskas atrodė visiškai realistiškai. Tomas nemelavo sakydamas, kad tai bus išskirtinis dalykas.
Moteris toliau bėgo mišku. Jos žingsniai kiek letėjo jai palaipsniui pavargstant. Aš meldžiau, kad jos neištiktų toks pat likimas kaip ir prieš tai buvusio vyro. Jinai pribėgo stambų medį už kurio sustojo ir prisišlėjusi žvilgtelėjo atgal. Aš tikėjausi pamatyti ją vijusį padarą, bet už jos nieko nebuvo.
Vaizdas staiga nusmuko iki žemės, nes moteris parkrito. Ekranas rodė jos rankas priekyje. Likusį kūną kažkas tempė į kitą pusę ir jinai iš paskutiniųjų priešinosi, jos riksmai aidėjo mike, tačiau greitai jie pavirto į gilų gargaliavimą. Ant žemės pasipylė putojantis kraujas. Ekranas vėl aptemo, vaizdas pasidarė neryškus, tačiau vėl kažkur tolumoje šmėžavo ir tolo didelis šešėlis. Porą minučių vaizdas beveik nesikeitė išskyrus tai, kad ant žemės pasipylė dar daugiau kraujo. Tada viskas užtemo ir prasidėjo nauja scena.
Ir vėl vaizdas, naujo veikėjo rankose buvo ta pati metalinė dėžutė. Ekrane ir vėl matomas lavonas, šį kartą prieš tai matytos moters. Jos nugarą kiaurai vėrė gili žaizdą. Atrodo vis dar buvo žiema ir jos kūnas išsilaikė gerokai geriau negu prieš tai matyto vyro. Mane sutrikdė kažkoks garsas iš už sienos. Aš įsitraukiau į filmą, bet išorinis garsas mane sugražino į realybę. Dar nebuvo labai vėlu, bet lauke jau seniai temo. Aš gyvenu laiptinėje su daugybe studentų tad naktiniai garsai nebuvo kažkas netikėto.
Šį kartą naujas veikėjas išgyveno gerokai ilgiau negu pirmi du. Manau tolstant nuo vietovės padarui užtruko ilgiau pasiekti dėžutės nešėjus. Tačiau galiausiai ir vėl jį pagavo. Kaip ir praeitus du kartus neturėjau progos įžvelgti kas nužudė nešėją, tačiau jis mirė lėčiausiai. Iš pradžių kažkas matomai nutiko jo kojai nes jis parkrito ir atsikėlęs pradėjo šlūbčioti, ant žemės nukrito jo akiniai. Atsisukus iš paskos driekėsi ilga kraujo šliužė. Kaip keista pagalvojau, visas vaizdas buvo filmuojamas iš tokios perspektyvos, kad kamera turėjo būti laikoma akių aukštyje. Nuo pirmo sužalojimo vaizdo kokybė suprastėjo.
Vyrą pargriovė antrą kartą ir jis nebeįstengė atsikelti, bet iš paskutinių jėgų šliaužė į priekį. Aš supratau ko jis taip siekė. Priekyje pagaliau matėsi praretėje medžiai. Turbūt jis artėjo prie miško pabaigos. Bet jam niekada nepavyko jos pasiekti. Be perspėjimo vaizdas iš karto užtemo. Naujas scena buvo matoma vėl iš kito žmogaus perspektyvos. Vyras buvo senyvo amžiaus, jo kūnas sumaitotas daugybėje vietų. Iš kojų teliko likučiai ir kakle trūko didelio gabalo mėsos.
Kitas nešėjas nesugebėjo išnešti metalinės dėžutės iš miško ir nors išgyveno dar ilgiau krito prie pat miško pakraščio ir nauja scena atskleidė vasarišką vaizdą. Lavonas iš kurio ištraukta dėžutė tebuvo sudžiūvę kaulai. Įtariu prabėgo nemažai laiko iki kažkas rado jo kūną. Naujas nešėjas turėjo pranašumą prieš praeitas aukas, nes už miško ant kelio stovėjo jos mašina.
Ir vėl kažkur laiptinėje dunktelėjo stiprus garsas ir atitraukė mano koncentraciją nuo ekrano. Bet tik trumpam. Nes kitą sekundę ekrane pamačiau tai ko nesitikėjau.
Nauja nešėja atvažiavo į miestą kurį aš gerai pažįstų, nes čia užaugau ir šią pačią akimirką čia gyvenu. Bet keisčiausia buvo ne tai. Net neįsivaizduojate kaip nustebau, kai tarp visų pažįstamų vietų ekrane pasirodė Tomas. Jų pokalbis buvo labai panašus į tai ką aš pats kalbėjau su juo, kai jis man įteikė diską, tik žinoma jis nebuvo apie diską, bet apie dėžutę. Tuo metu būčiau bet ką atidavęs, kad tik pamatyčiau dėžutės turinį. Bet man neprireikė nieko daryti. Mano noras išsipildė gerokai greičiau negu tikėjausi. Tomas ją atidarė prie jos akių ir jie abu stebėjo jos niūrų turinį. Vos jam prisilietus prie dėžutės vaizdas pasikeitė ir viskas buvo matoma iš Tomo perspektyvos, jam įteikusi dėžutę moteris buvo kažkur matyta bet niekaip negalėjau nustatyti kas ji tokia. Viduje buvo tas pats diskas, kuris šiuo metu sukosi mano DVD skaitytuve. Mane apėmė siaubingas suvokimas ir aš greitai persukau vaizdo medžiagą į priekį.
Kažkuriuo metu mačiau, kaip Tomas įsideda tą patį diską į savo kompiuterį ir žiūri tą pačią medžiagą. Prasukus dar toliau stebėjau šiandieną įvykusį mano pokalbį su Tomu. Man toptelėjo prasukti įrašą iki pačio galo. Bet jis neturėjo galo. Įrašas vis dar tęsėsi. Ir aš jau žinojau ko tikėtis. Prieš mano akis atsivėrė tas pats vaizdas kurį aš mačiau sėdėdamas prieš kompiuterį. Tarsi stebėčiau du veidrodžius atsuktus vieną į kitą ir iki begalybės rodančius tą patį.
Gretimame kambaryje išgirdau jau pažįstama urzgimą. Virtuvėje suraibuliavo šviesos ir perdego vienintelė lemputė. Vos neparkrisdamas nubėgau iki durų ir jas užrakinau. Virtuvė atrodė visiškai tuščia. Skubėdamas išsitraukiau telefoną ir surinkau Tomo numerį. Po 15 signalų pasidaviau ir numečiau telefoną. Nežinau ką man daryti. Bet noriu paskutines akimirkas praleisti įspėdamas, todėl rašau šitą postą ir noriu įspėti kitus. Jeigu rasite juodą diską be jokio užrašo. Nelieskite jo. Aš bandžiau jį sunaikinti, bet kad ir ką daryčiau negaliu prisiversti to padaryti. Žinau, kad turėčiau, bet paskutinę akimirką man visada pritrūksta valios. Negaliu to paaiškinti, bet kai jį turiu atrodo, kad viskas bus gerai. Ir vis dėl to. Aš girdžiu tą padarą krebždant už mano virtuvės durų. Aš neturiu kur bėgti.