Jei kada nors sutiksi save keliaujantį per kukurūzais užtvindytą pragarą, dar vadinamą vidurio-vakarų Amerika, galbūt stabtelsi mažame miestelyje pavadinimu Graycott, Indijanoje. Daugumoje žemėlapių jo nerasi ir galbūt net pravažiuodamas jo nepastebėsi. Jis mažas, tylus, tartum miegantis. Dažniausiai žmones šiose vietovėse neišeina iš namų, o aplinkui išsibarsčiusios parduotuvės atrodo tartum ką tik atkeliavusios iš 1960-tųjų. Galbūt pastebėsi, jog nepaisant metų laiko, čia vėsu ir protarpiais gausiai sninga. Gali užsukti birželio gale ir vis tiek einant į lauką tau prireiks švarko. Niekur kitur Indijanoje nėra taip, kaip čia, kur dažniausiai karštos, lietingos vasaros ir šaltos, kupinos sniego žiemos.
Taip pat, galbūt pastebėsite, jog nepaisant metų laiko, Spirit Halloween parduotuvė čia dirba. Pasisekė tiems, kurie niekada nebuvo įstrigę Spirit Halloween parduotuvėje, kai jūsų sesuo visa valandą bando nuspręsti ar ji nori būti princesė ar fėja (Spoileris: ji norėjo būti fėja princesė ir aš turėjau sumokėti už sparnus ir suknelę), tai yra šudina Helouvyno prekių parduotuvė, kuri atsiranda spalio pirmąją ir po mėnesio dingsta iš akiračio. Kostiumai ten atrodo pigiai, o dekoracijos neskoningos.
Jei pakankamai savęs nekenti, kad eitum į Spirit Halloween, tada turbūt iš išorės, nepaisant fakto, kad dirba ne tik spalį, tau ji atrodys kaip įprasta, nieko nesiskirianti parduotuvė. Labai tikėtina, kad pamatysi ispaną stovintį už prekystalio, atrodantį taip, jog svajotų būti negyvas, visai kaip visi kostiumai ir dekoracijos aplink jį. Jis turės kortelę su vardu ant kurios bus parašyta ’Ziggy’ ir dėl neaiškios priežasties norėsis pasakyt jo vardą garsiai.
Jaunas ispanas stovintis už prekystalio, svajojantis apie mirtį ir nešiojantis kortelę su vardu ant kurios parašyta Ziggy, esu aš. Tik viena pastaba: mano vardas ne Ziggy, o Santiago. Aš tas kvailys dirbantis Spirit Halloween parduotuvėje, kuri dirba visus metus. Vienintelė priežastis, kodėl aš esu šitame sumautam mieste yra mano mergina Alisa. Dėl jos aš dirbu čia, bet tai yra istorija kitam kartui ir tai yra neįdomiausias dalykas apie šią vietą. Viskas ką turite žinoti apie Alisą yra tai, kad ji profesionali grožio vlogerė ir tai, kad jos hobis yra daiktų padeginėjimas. Jos prašymu, savo macbooke aš užrašinėju visas keistenybes, kurios man nutiko, nes jei to nedaryčiau turbūt išprotėčiau.
Kai rašau šį įrašą, nepaisant ką sniegas lauke rodytų, yra liepos 15 diena. Mano draugai namuose sako, kad dabar yra spalio 9 diena, bet juk tai neįmanoma, kadangi ką tik pažiūrėjau į telefoną, kuris rodo liepos 15 dieną. Aišku, tai tiesiog gali reikšti, jog Graycott miestelis vėl iš manęs tyčiojasi, kas yra gana dažnas įvykis.
Vienintelė daina kuri groja parduotuvėje yra pabaisų dainų rinkinys. Taip, sušiktas pabaisų dainų rinkinys. Pradžioje tai varė mane iš proto, bet galiausiai sugebėjau atsiriboti nuo garso ir nuo to laiko man jau geriau. Ta prasme, man sekasi tiek gerai, kiek nevykėliui dirbančiam niekada neužsidarančioje Spirit Halloween parduotuvėje, gali sektis, kuriam šiuo metu kažkaip reikia nusigauti namo per Greycott pūgą.
Čia jau kita tema: pūgos. Aš nežinau kas per velnias vyksta su šiomis pūgomis, bet žmonės, kurie išeina per jas, dažniausiai niekada nepareina. Retais atvejais, kai vis dėlto grįžta, dažniausiai jau nebe tokie, kokie buvo. Vieno bičo kairė ranka buvo perkelta nuo jo peties ant viršugalvio ir niekas, išskyrus mane, to nepastebėjo. Net Alisa tikėjo, kad jis tiesiog visą laiką taip atrodė. Kartas nuo karto, aš pamatau jį mieste, tiesiog darant įprastus dalykus, tačiau turint ranką pritvirtintą ant galvos. Stebėti jį geriant limonadą, man buvo pats liūdniausias dalykas, kurį yra tekę matyti. Jis visas apsipylė tuo gėrimu ir net neparodė, jog jam tai rūpėtų. Tik svarstau, kodėl jis tiesiog nepasinaudojo savo normaliąja ranka.
Po savaitės, mūsų kaimynė išėjo į lauką iki savo pašto dėžutės, kai siautėjo viena iš tų pūgų ir jai grįžus vidun, vienintelis žodis kurį ji galėjo pasakyti buvo penis prijungiant skirtingas galūnes. Visi, išskyrus mane, to nepastebėjo. Kodėl žodį penis? Kad tik pats žinočiau, aš esu laimingas, kad ji užstrigo sakydama juokingą žodį, o ne kažką tokio kaip, “draudimas” arba “iškamša”, jei suprantat apie ką aš.
Kiek žinau, aš esu vienintelis, kuriam einant namo per pūgą nieko neatsitiko. Ėjau dukart ir abu kartus, kiek žinau- nieko. Galbūt, kai kalbu pasakau žodis penis, vėl ir vėl man pačiam nesuvokiant, o visi aplinkui tiesiog nepastebi. Aš spėju, kad jei ir dar kartą eičiau namo per pūgą viskas būtų gerai. Tačiau su šiuo miestu, niekada negali žinoti.
Namo galėčiau važiuoti, tačiau sudaužiau mašiną dieną prieš atsikraustant čia ir nuo tos dienos mes neturėjome pakankamai pinigų ją sutvarkyti. Juokingiausia tai, kad aš net neatsimenu kaip tai įvyko. Tartum akimirka tarp važiavimo ir susidūrimo buvo ištrinta man iš atminties. Ką prisimenu yra tik įbrėžimų žymės ant mašinos durelių man iššliaužiant iš jos. Tai atrodė visai kaip žmogaus nagų žymės. Neturiu jokio paaiškinimo ar teorijos dėl to kas įvyko, viskas tiesiog labai keista. Kitas neįprastas dalykas apie avariją yra tas, kad nepaisant to, kaip stipriai mašina atrodė sudaužyta, aš pats likau be įbrėžimo.
Na, parduotuvė užsidaro 9:34. Neturiu supratimo kodėl taip tiksliai, man viršininkas tiesiog pasakė, kad jeigu pavėluosiu, manęs lauks rimtos pasekmės. Iš tikrųjų nenoriu prarasti šio darbo, todėl visada laikausi jo instrukcijų. Dabar 9:30. Neturėjau progos papasakoti apie beveik viską kas čia vyksta. Velnias, net nepriėjau pasakoti apie klientus, parduotuvės ”okupantus”, kostiumus ir dekoracijas ir kodėl ant mano vardo kortelės parašyta Ziggy. Tikėkis daugiau jai išgyvensiu žygį namo.
Tai yra, jeigu jums draugai įdomu išgirsti apie šią nuobodžią skylę vidurį
Indijanos.